Aukštojo mokslo kokybė

Dėkojame asociacijos nariams, kurie pastebėjo nesisteminius ir neapgalvotus pokyčius, kurie buvo planuojami studijų kokybės gerinimo klausimais.

 

Iškėlus šią problemą LKVIA Tarybos pirmininkui ir prezidentui, kartu buvo parengtas raštas ir išsiųstas šiems adresatams:

  • Švietimo ir mokslo ministerija
  • Seimo Švietimo ir mokslo komitetas
  • Lietuvos universitetų rektorių konferencija
  • Lietuvos kolegijų direktorių konferencija

 

 

RAŠTAS:

 

Adresatams pagal sąrašą                      2017-10-31                       Nr.171031-01

 

DĖL STUDIJŲ KRYPČIŲ VERTINIMO IR AKREDITAVIMO PROJEKTO, KURIS AUKŠTOSIOMS MOKYKLOMS IŠSIŲSTAS 2017-07-28 RAŠTU NR. SR-3437

 

Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos (toliau – Asociacija) nariai susipažino su ŠMM 2017-07-28 raštu Nr. SR-3437, kuriame yra pateiktas aukštųjų mokyklų Studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo projektas (toliau – Projektas). Asociacija įvertino, ar paruoštas Projektas, jo įgyvendinimo atveju, leistų „įvertinti atitinkamų krypčių studijų kokybę“.

Asociacija išreiškia susirūpinimą, kad Projektas studijų krypčių konteksto, proceso ir turinio prasme nesuderintas su jau atliktų ir viešai paskelbtų tyrimų šioje srityje rezultatais bei rekomendacijomis ir Projekte naudojama „kokybės“ sąvoka neatitinka visuminės ir Europos aukštojo mokslo erdvėje naudojamos aukštojo mokslo kokybės sąvokos. Dalyvaudama Europos aukštojo mokslo erdvėje Lietuva turi įgyvendinti aukštojo mokslo kokybės ir jos vertinimo nuostatas, apibrėžtas Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo principuose ir gairėse (ESG), kurios numato vidinį aukštųjų mokyklų kokybės užtikrinimą, išorinio kokybės užtikrinimo principus ir nuostatas kokybės užtikrinimo agentūroms. Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas bendradarbiavimu ir kokybės kultūros puoselėjimu visuose lygiuose, suprantant, kad kokybės užtikrinimas yra nuolatinio gerinimo proceso rezultatas, tuo tarpu Projekte kokybė vertinama tik kaip atitikmens nurodytiems slenkstiniams kriterijams rezultatas. Projekte nėra sąsajų su kokybės planavimu, kokybės tobulinimu ir kokybės užtikrinimu, tačiau dominuoja atitikties reikalavimams nuostatos. Taip pat nėra aišku, kaip Projekte pateikti slenkstiniai kriterijai leis objektyviai įvertinti vykdomų studijų krypčių kokybę bei kokią įtaką vertinimo rezultatai turės kokybės gerinimo iniciatyvoms. Atvirkščiai, analizuojant Projektą susidaro įspūdis, kad pirminis studijų krypčių vertinimas nėra skirtas inicijuoti pokyčius, o kaip tik skirtas sustabdyti slenkstinių kriterijų neatitinkančių studijų krypčių vykdymą. Todėl daroma prielaida, kad Projekto įgyvendinimas neleis kokybiškai ir objektyviai įvertinti Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų krypčių ir neinicijuos kokybės gerinimo.

Asociacijos nuomone, planuojamas pirminis studijų krypčių vertinimas turėtų būti aiškus tiek proceso, tiek rodiklių prasme, siekiant aiškaus rezultato – Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinio konkurencingumo. Atkreipiame dėmesį, kad Projektas akcentuoja rodiklius, kai vertinimo procesas dar nenumatytas,  be to, nėra sąsajų su Lietuvos ir Europos aukštojo mokslo strateginiais siekiniais – konkurencinga Lietuva konkurencingoje Europoje (plačiau – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA) pateiktoje ir patvirtintoje Lietuvos studijų politikos ir EAME bei Europos Sąjungos strateginių nuostatų lyginamosios analizės ataskaitoje).

Asociacija primena, kad dar 2013 m. birželio mėnesį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA) buvo pateikta ir patvirtinta galutinė projekto „Aukštųjų mokyklų veiklos išorinio kokybės užtikrinimo koncepcija“ ataskaita AMVIKU (Aukštųjų mokyklų veiklos kokybės užtikrinimo koncepcija). Šioje koncepcijoje yra išgrynintos Aukštųjų mokyklų kokybės užtikrinimo veikos įgyvendinimo gairės, apimančios aukštojo mokslo teisinę aplinką, priemones ir procedūras, rekomendacijas bei jų realizavimo etapus. AMVIKU galutinė ataskaita grįsta gerosios patirties bei giluminių koncepcijų analizės rezultatais. Asociacija atkreipia dėmesį, kad rengiant Projektą nebuvo remtasi jau atliktais tyrimais bei suformuluotomis rekomendacijomis, o rodiklių sistema, planuojant atlikti pirminį studijų krypčių vertinimą, yra paruošta sistemiškai neįvertinus galimų neigiamų pasekmių.

AMVIKU dokumento 2.4.7. skyriuje Studijų kryptys ir programos, išskiriamos trys gairės:

„Gairė 1. Studijų kryptims turi būti atliekamas išorinis vertinimas. Vienu metu vertinamos visos vienos studijų krypties programos aukštojoje mokykloje.

Gairė 2. Studijų programų rengimas ir įteisinimas turi būti grįstas tarptautiniais kokybės principais, darbo rinkos, visuomenės interesų, valstybingumo raidos bei žmogaus teisių derme.

Gairė 3. Studijų krypčių išorinis vertinimas turi būti skiriamas studijų kokybės gerinimui nustatant tobulintinas vietas, o ne akreditavimo sprendimo pagrindimui. Valstybė turi užtikrinti, kad studijų krypčių išorinio vertinimo rezultatai turi būti viešai prieinami, bet jie neturi tapti akreditavimo kriterijumi.

Pažymime, kad Projektas bei jame numatyti studijų krypčių vertinimo rezultatai numato studijų krypties esminį atitikimą, dalinį atitikimą ir neatitikimą slenkstiniams rodikliams, tačiau studijų krypčių vertinimo rezultatai nesuderinti su AMVIKU rekomendacijomis, nes Projekto rezultatai tampa akreditavimo kriterijumi, o tai lems, kad nebus atliekamas aukštojo mokslo kokybės gerinimo veiksmas, bijant neakreditavimo pasekmių, kokybės problemas ir toliau bus siekiama užglaistyti.

Šiame rašte Asociacija pažymi, kad paruoštas Projektas stokoja atitikties tarptautiniu mastu pripažintiems kokybės gerinimo nuostatams ir principams. Siūloma atsižvelgti į AMVIKU rekomendacijas ir įvertinti galimas ilgalaikes Projekto realizavimo pasekmes.

Asociacija kviečia organizuoti atvirą diskusiją ir siūlo pagalbą – Asociacijos narių aktyvų dalyvavimą, numatant pirminio studijų krypčių vertinimo procesą ir adekvačius studijų krypčių vertinimo rodiklius.

 

LKVIA prezidentas                                                                                        prof. dr. Dalius Serafinas